Kraujo tyrimai yra vieni pagrindinių tyrimų, kurie atskleidžia pacientų sveikatos būklę. Vis dėlto jų rezultatus supranta retas, dėl to žmonės atskuba pas gydytojus jau nusistatę sau net onkologines ligas. Kodėl kraują tyrimams reikia imti iš venos, kas daro įtaką rezultatams ir kaip juos reikia vertinti?

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios etiketės greitu metu atsikratyti nepavyks – pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus. Gydytojai atvirauja, kad ne visi pacientai gali sau tai leisti, o įprastas gydymas nebepadeda, todėl daugeliui žmonių nelieka kitos išeities kaip nuolat gyventi su padidėjusia rizika.

Ilgą laiką kenčiamas skausmas daro neigiamą poveikį bendrai žmogaus savijautai, pavyzdžiui, sukelia nuovargį, lemia suprastėjusią miego kokybę ar net paskatina depresijos simptomų atsiradimą. Apie tai, kaip tinkamai kovoti su skausmu ir ką verta žinoti apie nuskausminamuosius vaistus, pranešime žiniasklaidai pasakoja Vilniaus universiteto Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka bei vaistininkas Domantas Paulauskas.

Alergija – tai padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į dirgiklius, kurie sveikiems asmenims tokios reakcijos nesukelia. Žmogaus organizme galimi keturi imuninių reakcijų tipai, iš kurių pirmasis tipas pasitaiko dažniausiai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis daugeliu atvejų yra paveldimas, tačiau jį taip pat gali nulemti tokie veiksniai, kaip didėjanti aplinkos tarša, imuninę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimas, netinkama mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas. 

Tik 52 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų, globėjų, rūpintojų (toliau – tėvų) kasdien valo vaikų dantis ryte, o kasdien vakare – 83 proc. Tai atskleidė 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktos „Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūros ypatumų apklausos“ rezultatų analizė. Tokie rezultatai rodo nepakankamą mažamečių burnos higieną, kai vaikas dar tik mokosi pats išsivalyti dantis ir jo burnos higiena ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo tėvų.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – dažnai jaunus žmones, tiek moteris, tiek vyrus užklumpanti problema, dėl kurios gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo lytinių organų karpų iki kur kas rimtesnių susirgimų. Viena iš pavojingiausių ŽPV keliamų grėsmių moterims – gimdos kaklelio vėžys.

Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui, jis palaiko raumenų funkciją, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, yra susijęs su alerginėmis organizmo reakcijomis ir net gali padėti išlaikyti sveiką svorį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.